Dictionary of the Lithuanian Language.
priebrukas — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
brauktis — braũktis sm. (2) 1. priebrukas, prieplūkas: Braũktis žemas, tai braukiant reikia suslenkusiai stovėt Lš. 2. standus šepetys dulkėms valyti: Atsinešus braũktį, nors dulkes iššluotum iš palubių Gdl. 3. (neol.) rimbas: Šmaikščiai švilptelėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
bruketas — brukẽtas sm. (2) prietaisas, ant kurio pasidėjus brukami linai, priebrukas: Šitas brukẽtas man per aukštas: negaliu bruktuve užsimot Brt. Toks sukliuręs stovėjo bruketas kampe, kai drožiau porą kartų bruktuve, tai ir subyrėjo Alvt … Dictionary of the Lithuanian Language
brukyklas — sm. Eiš priebrukas, bruketas … Dictionary of the Lithuanian Language
pastovas — 1 pastõvas sm. (2) 1. Nm, Grk, Prn, Vdk prie ratų, rogių, mašinos pritaisytas laiptelis lipant pasistoti, pamina: Stok ant pastõvo ir įlipsi į vežimą Jrb. Ko nepritaisai pastõvo – turi užtai ją įkelti į vežimą Gs. Pririšk prie vežimo pastõvą … Dictionary of the Lithuanian Language
prie — 2 prie praef., priẽ I. arch. vartojamas su veiksmažodžiais ir veiksmažodžių abstraktais; plg. 2 pri II: Priespaudimas tautų DP20. Dirbk, ką Dievas priesako Mž156. II. vartojamas su daiktavardžiais: 1. žymint vietą, esančią šalia to daikto, kuris … Dictionary of the Lithuanian Language
prieplaka — sf. (1), pryplaka (ž.) (1) Skdv, pryplakà (ž.) (3a) 1. K, Grd, Pvn, Jdr, Lk, Pgr lentelė, ant kurios pasidedama linų sauja brukant, priebrukas, prieplukas: Ant pryplakos pasidedi linų saują i muši Šv. Pryplakà buvo pasidėti plakti Vn. Vyrai… … Dictionary of the Lithuanian Language
prieplukas — sm. (1) NdŽ, Bsg, Sdb, Grž, Upt, Šd lenta, ant kurios linus bruka, priebrukas: Linus pluka ant priepluko Nj. Be priepluko linų gerai neišplūksi Pc. Reikėjo aukštesnį prisitaisyt priepluką, pusiau dar įskaus Srv. Bevartydamas saują, uždėjo pirštą… … Dictionary of the Lithuanian Language
statinė — statìnė sf. (2) 1. M, L, Š, Rtr, LL236, BŽ33, PolŽ31, A1885,161, DŽ, Klp, Dr, Sk, Grnk, Žal, Gdl, KzR, LKT207(Všt) didelis medinis (ar geležinis) indas, ppr. su dviem dugnais, šulė: Statìnę kopūstų pridėjo J. Kai išvalgysim silkes, tada ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
stoika — ×stoikà (sl.) sf. (2) LKAI12l(Vrnv) 1. JI111 žr. stovynė 1: Stovynė rytų bei pietryčių Lietuvoje vadinama statuku, stajanka, stoika rš. 2. LKAI121(Vrnv) priebrukas: Stoikẽlė LKAI121(Šlčn). 3. Lš, Smn pastotė: Ten sargybos … Dictionary of the Lithuanian Language
